BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2013-03-16

Us and them

Tema: Buvo kartą — qewe @ 23:34

Taip ramiai, ledo rytas, kai sniegas krenta, o tu tiesiog stovi ir mėgaujiesi baltos vatos plevenimu. Tyloje.

Dabar ryškiai įsivaizduoju, kaip stoviu ramiai, ledo rytas, sniegas krinta ir aš tiesiog mėgaujuosi. Įsivaizdavimas toks ryškus, kad persikėli į kitą dimensiją, nereaguoji į nieką aplinkui, nesupranti kur esi. Sėdi prirūkytoj patalpoj tarp girtų žmonių, kažkokių priegulų, bet tavo savastis kitoj dimensijoj.
Tai yra momentas, kai atskiri savo pasaulį nuo bendrojo.

Kalbi. Akys.

Panyri į gelmę. Juodas apskritimas vienintelis dalykas esantis dabar tavo galvoje. Tamsu. Šviesu. Pyst, tu kitame pasaulyje. Jis visiškai kitoks nei tavo, bet supranti, kad tavo pasaulis su šituo turi kažką bendro.
Nesupranti ką. Tai yra tiesiog jausmas.

Du pasauliai persidengia, nes tu atsirandi kito žmogaus pasaulyje, o jis tavo pasaulyje. Ir jūs taip trumpam pasibūnat. Kievieno pasaulis skirtingas, bet kartu visi pasauliai susikerta kažkokioj vienoj linijoj, kažkokioj vingiuotoj visumos upėj, sakyčiau, aukščiausios jėgos buveinėj.

Priėjo kažkas, pradėjo šaukti, nusuko akis, grįžau. Pasiėmiau cigaretę. Surūkiau ją visą spoksodama į vieną tašką. Paradoksalu, bet žiūrint į vieną tašką geriau matai aplinką.

Mėgaujiesi. Jautiesi taip, lyg spinduliuotum kažin kokią enregiją ir juodas apskritimas tą energiją tiesiog siurbtų. Kas tau iš to? Galimybė persikelt į kito pasaulį.

Bet kartais gali nutikti ryšiniai nesklandumai. Tu žiūri į juodą apskritimą ir kažkur persikeli. Praeina daug laiko, kol tu suvoki, kad tu ne kito žmogaus pasaulyje, o savo sukurtame kito žmogaus pasaulyje. Ir tu nori tikėti, kad tas tavo sukurtasis kito pasaulis yra, kad egzisuotja, bet deja, to žmogaus pausaulis iš tiesų yra kitoks, nei tu įsivaizduoji. Ir tu dabar dubliuojiesi. Persikeli iš savo pasaulio į iš savo pasaulio kilusį naują, visiškai kitokį pasaulį. Tai.. ar toks pasaulis yra tavo? Kieno jis?

Us and them.

Suvoki, kad savo viduje turi daugybę kitų pasaulių, ne tik savąjį ir tada atsiranda įsivaizduojami draugai.
Ir jie tobuli, nes jie būtent tokie, kokie norėtum, kad būtų.

Blogiausia, kad nebesuvoki, kada matai kito tikrąjį vidų, o kada matai kito tokį vidų, kokį nori matyti. Bet ar apskritai kada nors galėtum pamatyt taip ryškiai kito pasaulį, kad neabėjotum ar tai tikra, ar tai tik tavo vaizduotės vaisius?

Tu pats savojo nesupranti, tai kaip gali kitą išnagrinėti?

Aš noriu pasaulių susiliejimo, o ne persidengimo.

Po kurio laiko suvoki, kad visa tai beviltiška. Po dar kurio laiko paklausi savęs ką tu čia veiki, juk tau čia ne vieta, juk tavo pasaulis su niekieno nepersidengia. Atsijungi.

Taip ramiai, ledo rytas, kai sniegas krenta, o tu tiesiog stovi ir mėgaujiesi baltos vatos plevenimu. Tyloje.

Rodyk draugams

Naujesnis puslapis »

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.