BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2013-12-07

Isolated system and beyond

Tema: Buvo kartą — qewe @ 00:03

Geriausias darbas – nuoširdus ir pagal taisykles.
Bet jei negali būti nuoširdus taisyklėse?
Tai pats laikas užaugti.
Suvoki, kad turi užaugti, pamiršti visus tantrumus, savigailą ir egocentrizmą,
bet nenori.
O nenori, nes dar nesi užaugęs.

Labas vakaras, aš esu žiurkėnas, savo gyvenimą leidžiu besisukančiame rate.

Siekiamybe tampa išlipti iš tos nesibaigiančios lazdos be dviejų galų – neveiklumo, nesekmės, neįdomumo, neužaugimo, nelaimės.
Tie ratai galėtų būti vadinimai ne-ratais.
Juokingas žodžių žaismas – ratairatairatai
O pavartojęs Ratų tampi hyperaktyvus, daug nuveikiantis (beveik) doras pilietis. Ironiška, bet pavartojęs Ratų, tampi nuo jų priklausomas ir įlendi į naują ratą – Ratų ratą. Negali nustot vartot.
Kaip ir gyvenimo negali nustot vartot. Kieviena diena tokia pati – atsibundi, dušas, šikanas, pavalgai, dantis valais, eini į kokią Dievo pamirštą įstaigą, pasikankini, valgai, šikanas, grįžti namo, stumi laiką, kalbi, šikanas, valgai, valais dantis, eini miegoti, atsibundi, dušas, šikanas..
Kasdienybės kilpa, kasdienybės smaugiantis ratas.
Isolated system.
Turi savo mažą draugų ratą, kuriame nebūtinai tu esi tu, o tavo draugas yra draugas.

Ir galbūt apskritai niekas nėra toks, kaip atrodo iš pirmo žilgsnio.

O tiek daug dalykų gyvenime pamatom tik vieną kartą, gaunam į juos pažiūrėt tik pirminiu žvilgsniu.
Ir niekada apie tą kažką nekeičiam nuomonės.
Spėju, gal net didžiausia žmogaus.. ne, gal net žmonijos.. problema yra nesugebėjimas priimti vieningos nuomonės. Bet jei visi turėtum vieną ir tą pačią nuomonę – būtumėm Visi, o ne Kiekvienas.
Tokia svarbi ir kartu visiškai nieko nereiškianti yra Kiekvieno egzistencija. Aš esu Kiekvienas ir man nerūpi daugiau, nei 7197621400 Kiekvienų.
Nes aš sau esu Viena, o ne Kiekviena. Kaip ir visiem Kiekvieniem jie sau yra Vieni.
Važiuoji autobusu – tu Vienas, o ne Visų dalis. Ne visuotinės jėgos ar proto dalis, ne Dievo dalis. Ir gerai. Kitaip ir neturėtų būti. Taip? Ne? Kaip būtų geriau?
Dievas žino. Oj, atsipršau. Niekas žino. Dievas yra niekas.
Niekas yra absoliučiai tobulas. Jam nei pridėsi, nei atimsi.
Nes jei Dievas būtų, jis būtų tobulas, jei jis tobulas – kam kurti tokias netobulas būtybes? Suklydo? Juk jis tobulas, negali klysti.
O žmonės taip dažnai klysta.
Padarai klaidą, nepasitaisai ir nieko iš tiesų tavo gyvenime nevyksta. Tiesiog sukiesi rate. Kaip tas žiurkėnas. Esi savo gyvenimui žiurkėnas, esi pasauliui niekas.
Tai gal tu – tobulas? Vienas tobulas.
Gi smegenyse vyksta nepaaiškinami reiškiniai, mintys gimsta lyg iš niekur. Hormonai, taip, jie paveikia tavo mintis, bet jie nėra tavo mintys. Mintys – kas tai? Niekas. Jos tobulos. Neapčiuopiamos, bet matomos tavo smegenų veikloje. Kokios nuostabios tavo smegenys.
Gaila, kad dauguma žmonių yra besmegeniai.
Ką verta dėti į savo smegenis? Nieko. Nes niekas yra tobulas. Pasinerti į amžiną nieką ir nieko nemąstyti, nes toks mąstymas yra tobulas.
Neveltui mirusieji taip.. sudievinami. Nes jų nebėra, jie maudosi nieko spinduliuose.
Tokie šviesūs, tamsūs, neapsakomai bjauriai gražūs yra nieko spinduliai. Sukelia niekšiškas mintis.
Esi niekšas, esi niekas. Nėra skirtumo.
Gal apskritai nieko nėra, o tai kas yra – tik Vieno vaizduotės vaisius. Įsišėlusi vaizduotė Matricoje. Ir manai, kad gyveni gražų, spalvotą, jausmingą gyvenimą, o iš tiesų sėdi begalinėj Nieko tamsoj ir šneki pats su savo demonais. Nes Niekas tave valdo.
O tavo vaizduotės gyvenime tu gi tiek daug patiri. Džiaugsą, laimę, netektį, meilę, nusivylimą, pyktį, viltį, geismą, pasiryžimą.. O iš tiesų tai niekas. Nieko niekada nėra ir nebuvo.
Plūdurioji kokioj singulirainio taško erdvėj, viena niekinga siela, vieniša ir nesusigaudydama džiaugies, liūdi, pyksti, pavydi, myli, geidi..
Ir nori užaugti. Užauginti savo protą, kūną ir sielą.
Staigiai tėškies su gyvenimo mašina į klausimo sieną – o siela yra?
Gal ji – niekas?
Gi siela tobula. Dievas tau jos nesuteikė. Niekas suteikė. Nieko nesuteikė. Tau gyvenimas nieko nesuteikė. Tau gyvenimo nesuteikė. Tu sau savęs nesuteikei.
Nieko nėra ir nebuvo.
Tik tu ir tavo šizofrenija. Kaip visad.
Bent jau nesi vienišas. Visada gali kreiptis į Tamsą.
Tamsa tave priglaus išskėstomis rankomis.
Niekada nesupratau, kodėl taip sunku eit į Šviesą, kone kopti dideliu kalnu, kur pakeliui tiek daug kliūčių ir trūksta oro, bet taip lengva pasileisti ir kristi į Tamsą. Lengviau nei kvėpuoti. Lengviau nei gyventi.
Niekada nemaniau, kad kvėpuoti gali tapti našta, nepakeliama našta.

Ir užverda vidinis pyktis, kad nesi tai, kas norėtum būti, nemąstai kaip visi, nematai Šviesos, viską apsunkini, per daug mąstai, per daug jauti, per mąžai jauti, per daug išsigalvoji, eini į kraštutinumus, neigi Dievą, neigi Sielą, pasineri į Tamsą, dievini Nieką, galvoji Nieko, plaukioji, skendi, iškyli, degi,
išnyksti.
Beyond the isolated system.

Kenti, kenti, tiek daug kenti, kankini kitus, kanini, kankinies, kankinies, kankini pats save, tamti kankinys,
tu ne Jėzus Kristus.
Įvyksta absoliutinė apokalipsė tavo smegenyse, sudirginami visi neuronai, užsidega, perdega.

Sunaikini savo kasdienybę, pažeri pelenus ant savo paties iškasto kapo ir dainuoji. Dainuoji iš visos širdies ir džiaugies, kad pagliau išsilaisvinai ir skrendi virš visko, bėgi, tampi Viskuo.

Iš Vieno.
Į Nieką.
Iš Nieko.
Į Viską.

Išsiplėčia tavo minties ribos, Vienas, Kiekvienas ir Niekas išnyksta ir tu Visur. Matai Viską. Jauti Viską. Žinai Viską.

Tu Naujas Dievas.

Tavo mintys beribės, pasaulis begalinis,
tu

esi.
Tu

esi

absoliutinė

Siela.
Šviesa
Viskas visada buvo ir bus.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Nėra komentarų »

Dar nėra komentarų.

Šio įrašo komentarų RSS srautas. Citatos URL

Parašykite komentarą

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.