BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2014-05-04

Kasdienybės Žmogus

Tema: Buvo kartą — qewe @ 22:35

Kasdienybės žmogus nuobodžiauja. Visos savaitės aukščiausias taškas gali būti a) geras orgazmas b) tradicinis išgėrimas bare, nehigieniškas pasitrynimas klube ar kokiame nors velnio užkampyje, kur Kasdienybės žmogus visiškai nesiorientuoja ir nieko nepažįsta c) šeimos pietūs, kai “dramblys yra kambaryje”, bet niekas apie jį nekalba, o tik šypsosi ir juokauja d) visiškai nereikšminga pergalė – arba Kasdienybės žmogaus, arba jo mėgstamos futbolo rinktinės.

Kasdienybės žmogui nėra išeities. Jis nuobodžiaus, nes, deja, net jei jis daro tai, ką mėgsta, vis tiek yra savo kvadrate, savo zonoje. Net kai Kasdienybės žmogus išvyksta į užsienį, jis pats save pasiima ten, todėl nieko ypatingo neįvyksta. Kasdienybės Žmogus užsisako saugią turistinę pažintinę kelionę ir susikuria iliuzija, kad jis jau Kažkas, o ne Kasdienybės žmogus.

Kasdienybės žmogus pripūtęs žolės pasineria į savo vidinius išgyvenimus ir taip pabėga nuo savęs. Paradoksalu – pabėgęs į save, pabėga nuo savęs.
Arba viskio butelio dugne atranda atvirumą ir meilę draugams. Tiesiog žavu yra prisipažinti, kaip visus aplinkinius myli, tuo metu, kai tavo kraujagyslėm plūsta promilės.

Padavonokime Kasdienybės žmogui istoriją. Tikrą, dinamišką gyvenimo istoriją, kai atsikėlęs, jis nemąstys apie savo kruopščiai suplanuotą dienotvarkę, susitikimus ir į kriauklę kapsinčius pinigus. Išveškime Kasdienybės žmogų iš jo paties gyvenimo.

Kasdienybės žmogus yra toks naivus, kad įsivaizduoja, kad patekęs į Ukrainą, Sudaną ar įprastą lietuvišką čigonų taborą, jis pasijus gyvas ir atras prasmę. Neesmė, kad atsiduręs ten, jis lies ašaras ir nežinos kur dėtis, nesusiras savo moralinių kiaušų, nes jų niekad neturėjo ir neturės, nes gi jis – Kasdienybės žmogus.

Bet kaip Kasdienybės žmogus gali nebūti naivus, jei jis auga savo nuobodžioje aplinkoje, kur niekas nevyksta, net jei ir gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis?

Kasdienybės žmogus toks nuobodžiaujantis, kad netikėtai numirs artimui pagaliau įkvėps oro, nes išlindo iš savo zonos, kurioje viskas statiška, dalelės nejuda.

Kasdienybės žmogus nei eina, nei bėga, nei plaukia. Jis plūduriuoja nejudančiose dalelėse, kalba temomis, kurios šimtus kartų apkalbėtos; mato veidus, kurie šimtą kartų matyti, o jei nematyti – kažkokį veidą primena; jaučia jausmus, kurie išjausti, išverkti, išjuokti, iškalbėti, iš iš išbuvę viduje tiek, kad net jei jie visi būtų sužadinti vienu metu, žmogus nenustebtų, o vėl iš iš išjaustų juos ir tiek; neranda naujų idėjų, nes visa, ką girdi, atrodo girdėta, nors tos idėjos nepažįstamos bei keičia visą Visatos sampratą; neatranda tikėjimo, nes visi dievai buvo apleisti jo, arba jį apleido.

Ir ateina taškas Kasdienybės žmogaus gyvenime, kai jis suvokia savo plūduriavimą.
Suvokia, kad jis yra savo Nuobodybės Dievas.
Kasdienybės žmogus tampa Kasdienybės Dievu.
Jis nuspėja ateitį, ją valdo, ja manipuoliuoja. Manipuoliuja žmonėmis, įvykiais ir jausmais.

Kasdienybės žmogui nerūpi, kad jis tapo šlykštus padaras, nes jis tapo Dievu. Kodėl Dievui turėtų rūpėti, kuo jis tapo?

Kasdienybės Dievas aplaužo kasdienybę savo suvokimu. Pradėjęs manipuliuoti viksuo, kuo tik geba, pasijaučia gyvas.

Kasdienybės Žmogus tampa Kasdienybės Dievu ir pasijutęs gyvas, tampa

Žmogumi.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Nėra komentarų »

Dar nėra komentarų.

Šio įrašo komentarų RSS srautas. Citatos URL

Parašykite komentarą

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.