BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2014-01-04

Time

Tema: Buvo kartą — qewe @ 05:24

Niekada nesupratau kuo laikas matuojamas.
Pavyzdžiui, kilogramas gali būt žuvies, plytų ar deimantų.
Laispniai gali būti kampo pasvyrimo, šalčio ar šilumos.
O laikas.. dešimt sekundžių… patirties? Gyvenimo?
Bet laikas yra ir ten, kur gyvenimo nėra.
Tas prakeiktas laikas. Suvoki, kad turi jo atkarpą, kaip kokiam atrakcionų parke turėt atkarpą kuponų ir va, megaukis laiku. Tiksliau - ką savu laiku gali nusipirkti.
O būna, kad laiko kuponų ir pameti, ir jie kartais dingsta, sudega, permirksta, jų nepriima, juos pavogia ar tiesiog baigiasi galiojimo terminas, nes pasirodo, ant laiko kuponų dar parašyta ir “special edition: vėžio kuponai”.
Dėkui Dievui, man (dar) nediagnozavo vežio. Tai kartu būtų ir išsigelbėjimas, ir didžiausias prakeiksmas bei skausmas gyvenime.
Žinant kiek tiksliai turi laiko kuponų pradedi juos vertinti.
Kaip gaila, kaip supistai gaila, kad nežinau kiek mano kišenėj guli laiko kuponų ir kaip gaila, kad negaliu sužinoti.
Bėgioji po atrakcionų parka ir neapsiprendi, kuri atrakcija verta tavo laiko kuponų ir va, štai vienas kuponas dingsta, tai kitas dingsta, o tu taip nieko ir nenuveiki.
Būtum koks Steve’as Jobs’as, pakeistum pasaulį.
O tik sėdi savo komforto zonoj ir masturbuojies. Irgi linksma.
Bet beprasmiška.
Iš kitos pusės, ironiška, bet jei ir pakeistum pasaulį – tai irgi būtų beprasmiška. Pasaulis ir taip keisis. Kam būtent tau jį keisti? Sedėk ir masturbuokis.

Teoriškai, jei pasiektum Nirvaną, laikas būtų visiškai nesvarbus ir nieko nereiškiantis.
O dabar jis - viskas ir vienintelė reikšmė. Ką per tą laiką patirsi, nuveiksi, sužinosi.
“Jokiu būdu nešvaistyk laiko.”
“Laikas – pinigai.”
Kada laikas emė ir tapo nauju Dievu? Dar XIII a. pabaigoje, vos atsiradus pirmam mechaniniam laikrodžiui, bet visi šiuolaikiniai individai įsivaizduoja, kad tai XXI a. reiškinys.

Kokie susireikšminę yra vieno to paties laikotarpio žmonės. Gyvena vienu, savo laiku ir įsivaizduoja, kad esti patys svarbiausi, o po jų – nors ir Tvanas.
Bet kitaip ir negalėtų būt.

Nes jei sustotum
ir labai gerai įsiklausytum į savo mintis
suvoktum, kad
iš tiesų
tai tavo praeities niekada nebuvo.
Tu ją tik įsivaizduoji.

Ta praeitis, “tavo praeitis” – jos niekur nėra, tik tavo galvoj. Visų kitų galvose yra visiškai kitokia praeitis. Tagi tavo gyvenimo praeitis yra tik tavo galvoje, vadinasi, ji tokia pat reali, kaip ir geltonas dramblys, kurį sapnavai praeitą naktį. Ir aš nekalbu apie praeitį, kaip apie žmogaus veiksmus. Aš kalbu būtent apie praeities patirtį.
O pasaulis “pats savaime”, kaip dėdulė Kantas sakė, nuo vieno žmogaus egzistencijos gal kažkiek ir pasikeitė, bet ne tiek smarkiai, kad pasikeistų laikas.
Galų gale, šiuolaikinis žmogus yra tokia menkas, nereikšmingas bendrinio laiko dalelytės milijardinės dalies nuotrupos skeveldros smėlio grumuliukas, kad neklysčiau pasakydama, kad mūsų apskritai bendrajame laike nėra.
Tai jei žmonijos nėra, tai ką jau kalbėt apie vieno žmogaus gyvenimą.
Nueisi, nušoksi nuo tilto – niekas nepasikeis.
Visata toliau plėsis, juodosios skylės atsiras ir susitrauks, žvaigždės taps supermilžinėm, aplinkui žibsės supernovos.
Gyveni sau.
Pripažinkim tą faktą.
Žmogus gyvena sau.
Viskas.
Taškas.
Žmogus gyvena ne dėl meilės, žinių, kūrybos, tobulėjimo ar mokslo. Žmogus gyvena tam, kad patirti. Klausimas tik ką tiksliai jis savo gyvenime nori patirti.
O čia jau prasideda įdomumas. Iš esmės, jei gyveni pats sau… esi neapsakomai laisvas. Gali daryti bet ką, tik visados reikia pasverti ar tai apsimoka laiko ir pasekmių atžvilgiu. Gali mesti darbą, bet teks susidurti su pinigų ir pastogės neturėjimu. Gali išvažiuoti į Tibetą, bet teks pačiam ten nešt subinę, nes ką tik metei darbą ir neturi litų, kad ten nusigabent. Gali pabandyt skraidyt, bet neišvengiamai tėkšies į žemę arba baigsis litai, nes per daug žolės rūkei. Taigi, išvada ta – mes visiškai laisvi, bet patys save suvaržome, žinodami pasekmes ir tai, kad turim tik laiko atkarpą, tam tikrą laiko kuponų skaičių.

Ir jei šiandien aš užsinorėsiu išmesti pro langą mažą mergaitę, važiuojančia šalia manęs autobuse – aš tai galiu padaryti, esu visiškai laisva, bet pasirenku to nedaryti, nes nenoriu pasekmių.

Laikas yra toks visiškas Absoliutas, kad net kai jo dar nėra (ateitis), jis jau valdo žmogų. Kai dar nėra pasekmės, ji jau atbaido žmogų. Žmogus yra visškas Laiko vergas, o Laikas yra pats negailestingiausias tironas visoje Istorijoje.
Na.. jis ir yra pati Istorija.

Ir laikas dabar man šnibžda baigti šitą tekstą, nes per daug laiko kuponų į “tekstų rašymo automatą” sudėjau.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Nėra komentarų »

Dar nėra komentarų.

Šio įrašo komentarų RSS srautas. Citatos URL

Parašykite komentarą

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.